Meilė – tai prievartos įrankis valdančiosios klasės rankose, kaip teigiama Miuncheno veiksmo teatro pjesėje. Šiame režisierių darbe, kuriame vaidina Raineris Werneris Fassbinderis, netrukus pats ėmęsis režisūros ir buvęs vienu žymiųjų Vokietijos naujojo kino autorių, atsispindi pirmininko Mao kalbos ir Paryžiaus 1968-ųjų pavasario įvykiai, cituojama Ferdinando Brucknerio 1926 m. pjesė „Jaunystės kančios“, Šv. Kryžiaus Jono poezija, skamba J. S. Bacho „Dangun žengimo oratorijos“ pasažai.
Apie filmą
Išsamiau
- Trukmė
- 23 min.
- Šalis, metai
- Vokietija, 1968
- Žanrai
- Drama, Romantinis
- Kalba
- vokiečių
- Subtitrai
- lietuvių
- Amžiaus cenzas
- N-13
Kūrėjai
- Režisierius(-ė)
- Jean-Marie Straub, Danièle Huillet
- Prodiuseriai
- Klaus Hellwig
- Aktoriai
- Irm Hermann, Kristin Peterson, Hanna Schygulla
- Daugiau informacijos
- www.imdb.com
Režisierius(-ė)
Jean-Marie Straub
Prancūzų režisierių dueto Jeano-Marie Straubo ir Danièle Huillet(1936–2006) bendradarbiavimas neretai vadinamas viena intensyviausių ir kontroversiškiausių kolaboracijų kino istorijoje.
Kone neišskiriami nuo 1954-ųjų iki pat D. Huillet mirties 2006 m., juodu kartu darbavosi prie kiekvieno filmo produkcijos aspekto, pradedant scenarijaus rašymu ir baigiant montažu.
Jie imdavosi ambicingų literatūros, vaizduojamojo meno, muzikos istorijų – Böllio, Kafkos, Duras, Pavese’s, Dante’s, Mallarmé, Hölderlino, Corneille’io, Cézanne’o, Schönbergo, Bacho, – jas interpretuodavo, perrašydavo ir aktualizuodavo. Per visą jų filmografiją driekiasi politinis diskursas: būdami atidūs garsui ir vaizdui, jie apsvarsto istorijos pamokas, diskutuoja imperializmą, militarizaciją, rezistenciją, pradėdami nuo senovės Romos ir baigdami Vokietijos karo metais, diegia marksizmo įkvėptas klasių kovos idėjas.
Režisierius(-ė)
Danièle Huillet
Prancūzų režisierių dueto Jeano-Marie Straubo ir Danièle Huillet(1936–2006) bendradarbiavimas neretai vadinamas viena intensyviausių ir kontroversiškiausių kolaboracijų kino istorijoje.
Kone neišskiriami nuo 1954-ųjų iki pat D. Huillet mirties 2006 m., juodu kartu darbavosi prie kiekvieno filmo produkcijos aspekto, pradedant scenarijaus rašymu ir baigiant montažu.
Jie imdavosi ambicingų literatūros, vaizduojamojo meno, muzikos istorijų – Böllio, Kafkos, Duras, Pavese’s, Dante’s, Mallarmé, Hölderlino, Corneille’io, Cézanne’o, Schönbergo, Bacho, – jas interpretuodavo, perrašydavo ir aktualizuodavo. Per visą jų filmografiją driekiasi politinis diskursas: būdami atidūs garsui ir vaizdui, jie apsvarsto istorijos pamokas, diskutuoja imperializmą, militarizaciją, rezistenciją, pradėdami nuo senovės Romos ir baigdami Vokietijos karo metais, diegia marksizmo įkvėptas klasių kovos idėjas.
