,,Vyras yra žmogus, o susimauti žmogiška."
Ulrikas yra savaip sąžiningas žmogus. Jis neturi jokių ypatingų norų ir nieko iš nieko nereikalauja. Jam nelabai rūpi, ir ką jis pats daro. Jis tiesiog ima ir daro. Jeigu jam kas nors paduoda maisto ant stalo ir suteikia stogą virš galvos, jis padarys viską, ko paprašytas. Nesvarbu, ar tai bus meilės žaidimai, ar kokį žmogų nužudyti. O štai jo sūnus (kurio jis nematė per aštuonerius metus, praleistus kalėjime) jau užaugo. Jis geras, išsilavinęs vyrukas su žmona ir šviesia ateitimi. Tik va, jo tėvas žmogžudys. Ulriko sūnaus merginai tai visai nepatinka. Jos šeima juk visai kitokia – domisi vaikais ir augalais. Jie ir principus turi. Ulrikas savaip sąžiningas žmogus, bet kiek gi galima būti sąžiningam?
„Mes gimstame. Mes užaugame. Mes prarandame savo nekaltumą. Kvailai elgiamės. O tada mes mirštame. Prieš mirtį bandome susigrąžinti orumą, kol dar ne vėlu. Retai mums pavyksta. Bet mes stengiamės. Ir tada atrodome apgailėtinai. Ar tai negėdinga? Taip, bet ir žmogumi būti gėdinga. Šiame kompiuterių tikslumo amžiuje žmogaus klaida yra vienintelė kliūtis tvarkai. „Savaip sąžiningas žmogus“ – tai filmas apie skausmingas ydas, duoklė toli gražu netobulam seksui ir pasaulinė kampanija prieš tą smulkmenišką žmonių tikslumą, kuris valdo pasaulį“, – sako režisierius Hansas Petteris Molandas.
