Dienoraštis mano mylimiesiems

Napló szerelmeimnek Režisierius Márta Mészáros

2 val. 8 min. · Vengrija, 1987 · Drama · vengrų · Subtitrai: lietuvių, anglų · N-13

Apie filmą

Antroji trilogijos dalis toliau seka Juli, režisierės alter ego gyvenimą. Pasipriešinusi savo tetai ji išvyksta iš Vengrijos į Maskvą, svajodama tapti režisiere. Čia Juli susiduria su propagandos ir biurokratijos mašina, reikalaujančia, kad menas atitiktų socialinio realizmo idėjas. Tuo pačiu Juli desperatiškai ieško dingusio tėvo. Mészáros buvo viena pirmųjų moterų, kine kalbėjusių pirmuoju asmeniu. Filme atskleidžiamas bręstančios menininkės kelias, kintantis jos santykis su kinu – jai tai ne tik meno forma, bet ir išgyvenimo būdas formuojant savo tapatybę režime, kuris niekina individualybę. Filmas pelnė „Sidabrinį lokį“ Berlyno kino festivalyje.

Išsamiau

Trukmė: 2 val. 8 min.
Šalis, metai: Vengrija, 1987
Žanrai: Drama
Kalba: vengrų
Subtitrai: lietuvių, anglų
Amžiaus cenzas: N-13

Kūrėjai

Režisierius(-ė): Márta Mészáros
Scenarijus: Márta Mészáros, Éva Pataki
Operatoriai: Nyika Jancsó
Muzika: Zsolt Döme
Aktoriai: Ágnes Csere, Zsuzsa Czinkóczi, Anna Polony, Jan Nowicki, Mari Szemes, Pál Zolnay, Adél Kováts, Irina Kuberskaya, Erzsébet Kútvölgyi, Jerzy Binczycki, Gyula Bartus
Daugiau informacijos: www.imdb.com
MUBI: Žiūrėti per MUBI

Festivaliai ir apdovanojimai

Tarptautinis Berlyno kino festivalis Sidabrinis lokys
Tarptautinis Berlyno kino festivalis OCIC Award · Outstanding Single Achievement (Silver Berlin Bear) · 1987

Režisierius(-ė)

Márta Mészáros

Márta Mészáros savo vaikystę praleido Sovietų Sąjungoje, jos komunistinių pažiūrų tėvui čia pabėgus siekiant išvengti diktatūros gimtojoje Vengrijoje. Tačiau prasidėjus Stalino represijoms jis dingo 1930-ųjų pabaigoje. Netrukus po to Mészáros neteko ir mamos. Tokios ankstyvos tragedijos režisierės gyvenime turėjo didžiulę įtaką autobiografinei jos kūrybos daliai. Baigusi kino studijas Maskvoje, ji grįžo į Vengriją ir sukūrė daug trumpametražių filmų, dažniausiai dokumentinių, dokumentiškumas atpažįstamas ir vėlesniuose jos filmuose. 1960-aisiais ji prisijungė prie „Mafilm“ 4-osios grupės ir susipažino su kino režisieriumi Miklósu Jancsó, kuris tapo jos vyru. 1968 m. ji tapo pirmąja moterimi, Vengrijoje sukūrusia ilgametražį filmą „Mergina“. Vėliau Mészáros sukūrė „Dienoraščių“ trilogiją, nepaisydama cenzūros ir niekada nevengdama vaizduoti socialinių temų. 1975 m. ji sulaukė tarptautinio pripažinimo Berlynalėje – pelnė „Auksinį lokį“. Jos kūryba – politinė, feministinė ir formos požiūriu drąsi – sulaukė tiek kritikų, tiek žiūrovų pripažinimo, ji tapo viena svarbiausių Rytų Europos kino asmenybių. 2021 m. ji pelnė Europos kino akademijos apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.