Vaiko besilaukiančią Veroniką apžiūri gydytojas. Kompiuteriu net parodo skystyje plaukančią būtybę, kuri kažkuo trikdo būsimą motiną. Šuolis – ir Veronika jau nebe šiuolaikiniame mieste, o tarp avių bandos su keistais rūbais vilkinčiu jaunuoju Ihu, kuris atveda ją pas savo motiną. Ta pasodina heroję prie siuvimo mašinos: kol viso kaimo neapsiūsi, neišeisi. Ne, pasirodo, tai tik Veronikos literatūrinis bandymas, kuris nepatinka redaktoriui: miglota, neaišku… Realybėje Veronika dirba teismo sekretore, turi kambarėlį apleistame name. Kitą sapną, apie karstus, merginai pasakoja vienišas senukas Jokūbas, dovanojantis Veronikai žmonos vestuvinę suknelę – pasipuošę abu eina kavos gerti. Gyvenimas plaukia toliau.
Filme – šiuolaikinio miesto faktūra, bohemiški personažai. Veronika – pradedanti literatė, dūstanti ne visai harmoningos aplinkos sąlygomis ir ieškanti išsigelbėjimo savyje. Filmas sukurtas Jolitos Skablauskaitės apsakymų motyvais.
