Kontrastingi vaizdai, spalvų bangos, tamsūs šešėliai ir akinantis spindesys, auganti juoda dėmė kadro centre. Šveicarų menininko Yannicko Mosimanno eksperimentinis esė svyruoja tarp gilesnių regėjimo sluoksnių atradimo džiaugsmo ir baimės galutinai prarasti vizualųjį ryšį su pasauliu. Flirtuodamas su aklumo sąvoka, režisierius kuria poetišką pasakojimą apie regos protezus, kurie geba priartinti mus prie tikrovės, bet sykiu padaro ją tolimą ir paslaptingą.
Filmas nerekomenduojamas epilepsija sergantiems žmonėms.
