„Dirbk ir melskis išties, lauks pyragai danguj po mirties!“
1902 m., išsilaipinęs Niujorke, neturtingas švedų imigrantas Džo Hilas savo įniršį ir nusivylimą socialine nelygybe sudėjo į rūsčius dainų tekstus, suplevėsavusius ryškia darbininkų revoliucijos vėliava. 1915 m. stojęs prieš Amerikos teismą už tariamą žmogžudystę, nors prašė malonės, buvo nuteistas mirties bausme. „Džo Hilas“ – biografinė baladė apie žmogų, įsupusį tarptautinio darbininkų judėjimo lopšį, tapusį Bobo Dylano ir Joanos Chandos Baez krikštatėviu bei dainuojamąja poezija kovojusį su atšiauria XX a. pradžios tikrove.
„Filmą vertė Eglė Voidogienė"
