Visa į tėvą.
Tavo tėvas vogė iš sovietų, o tu iš mamos.
Keturiasdešimtmetė Nino kasdien vaikšto po lombardus, bankus ir pažįstamus, grąžindama senas skolas ir nuolat prisidarydama naujų. Moters lentynose stovi brangaus alkoholio buteliai, ilgus metus pilni tik šaltos arbatos, į jos parduotuvėlę užsuka vien skolų išieškotojai, o pati Nino su baime laukia, kada mama atkreips dėmesį į vis tuštėjančią papuošalų kolekciją. Jai svarbiausia išsaugoti orumą, net jei dėl to reikės kiekvieną vertingą daiktą namuose pakeisti pigia kopija. Tačiau Nino pastangos lieka bevaisės ir galiausiai ant kortos reikia pastatyti viską, kas brangiausia.
„Norėjau atskleisti šiandienio Tbilisio atmosferą – posovietinio miesto, kuris rodosi paliktas aukštomis palūkanomis skolinančių bankų, įkeisti turtą skatinančių parduotuvių ir valiutos keityklų valiai. Žmonės, gyvenantys modernioje Gruzijoje, abejingi finansinėms problemoms, nes augdami sovietinėje aplinkoje niekada nebuvo mokyti elgtis su pinigais. Dauguma jų – naivūs, kartais malonūs, dažniausiai godūs ir nepraktiški, bet visuomet neadekvatūs realybei. Prisitaikyti prie išorinio pasaulio jiems atrodo labai sudėtinga, jei išvis įmanoma“, – sako režisierė Salomé Alexi.
