– Tu labai plepi.
– Geriau plepi negu žila.
Steisė neteko abiejų tėvų. Jos dėdė Vilas anksčiau išleidžiamas iš kalėjimo, kad galėtų rūpintis savo dukterėčia. Įsikūrę skurdžiame namelyje ant ratų, jie bando gyventi normalų gyvenimą, bet stačiokiškai vienuolikmetei ir ką tik už grotų sėdėjusiam dėdei ši užduotis nėra tokia paprasta. Dėl narkolepsijos Steisės nepriima į vietinę mokyklą, dėl teistumo Vilas niekaip neranda darbo. Savo skausmą jie slepia po abejingumo kaukėmis, o į niūrią kasdienybę žvelgia ironiškai. Jiedu mokosi gyventi kartu. Nes kartu lengviau nei atskirai.
„Nors filme daug linksmų ir juokingų akimirkų, o pagrindiniai herojai puikiai sutaria, jie neturi nieko daugiau, tik vienas kitą, tad istorija yra persmelkta švelnaus vienišumo ir liūdesio jausmo“, – sako režisierius Markas Noonanas.
