- Tu, pavyzdžiui, įsijunk kokį video ir pažiūrėk, kaip atrodo susigundžiusio žmogaus veidas. Nu ir po to pažiūrėk į veidrodį, kaip tavo atrodo.
Teatro pedagogikos studentas Deminas turi paruošti trumpą etiudą. Jis sugalvoja, kad „Žiedų valdovo“ siužetus suvaidins trylikametis brolis Patrikas ir penkiolikmetis pusbrolis Robertas. Tačiau kol Deminas raunasi plaukus nebežinodamas, kaip jaunėliams giminaičiams išaiškinti scenos paslaptis, šie nerūpestingai žaidžia telefonais. O premjera nenumaldomai artėja. Perdėm rimtai į procesą žiūrintis Deminas išgyvena kiekvieno jauno menininko kančias – tiek pat tikras, kiek ir įsikalbėtas.„Kartą išgirdau, kad trys giminaičiai, Vilniaus lenkai, imasi statyti spektaklį pagal „Žiedų valdovą“. Vedama smalsumo, tačiau be didelių išankstinių nuostatų, kartu su operatoriumi nuėjau į repeticijų salę, kur praleidome keletą mėnesių stebėdami trijų jaunuolių darbo procesą. Ilgainiui supratome, kad per visą šį laiką fiksavome ne spektaklio kūrimą, o vaikinų tarpusavio santykius, jų kraujo ryšį ir, įdomiausia, kankinantį beatodairišką jauno žmogaus tikslo siekimą“, – sako režisierė Akvilė Gelažiūtė.
