- Aš iš naujo išgyvenu kiekvieną minutę, praleistą kartu.
Nutsos vestuvėse tortų ir šokių nebuvo. Drauge su kitomis panašaus likimo moterimis, ji ištekėjo tarp pilkų kalėjimo sienų. Ištekėjo tam, kad galėtų pagal griežtai nustatytą tvarką, vos kartą per mėnesį, lankyti savo mylimąjį: pro nučiupinėtą stiklą žvelgti į jo akis, sausakimšame lankymo kambaryje į ragelį šnibždėti žodžius, vogti žvilgsnius, gaudyti meilės kibirkštis. O namuose Nutsos laukia du vaikai, rutina ir skaudi vienatvė. Monotoniška dienų tėkmė liūliuoja ir dusina. Du skirtingose realybėse gyvenančius žmones jungia tik nebylus Nutsos pažadas laukti tiek, kiek reikės…„Ši istorija yra artima ne tik man, bet ir 30 000 kalinių. Todėl ir pasirinkau ją – ši patirtis mane pakeitė. Man labai svarbu pasakoti apie tai, ką tikrai žinau ir pažįstu iš vidaus. Turiu pažinoti savo filmo herojus ir suvokti jų elgesio motyvus“, – sako Tinatin Kajrishvili.
