- Kai būdamas mažas berniukas, gulėdamas sode aš paslapčia žiūrėdavau, kaip vaikštote tarp rožių, žiūrėdavau į baltas Jūsų blauzdas, išgirskite mane, aš mąsčiau lygiai tą patį, ką ir bet kuris kitas berniukas mano vietoj.
XIX a. pabaigos Šiaurės Airija. Vasaros lygiadienis. Dvaro šeimininkė Freken Julija ir patarnautojas Jonas ima šnekučiuotis virtuvėje: išgeria taurelę kitą, juokauja, leidžiasi šokti. Tačiau tai, kas iš pradžių rodėsi visai nekalta, tampa nevaldomos aistros, ilgai slėpto švelnumo ir atviros kovos naktimi. Nei vienas iš jų nežino, ką atneš aušra, tačiau išgyvendami paskutines nakties akimirkas drauge, jiedu bando perprasti tai, kas neperprantama – jinai jį, o jis ją. „Šis filmas nagrinėja temas, kurios man asmeniška labai rūpi: būti matomam, ar išlikti nepastebimam; pateikti save tokį, kuris neatitinka tikrojo tavęs, ar būti mylimam už tai, koks esi, o ne tai, ką tavyje mato kiti“, – sako režisierė Liv Ullmann.
