- Aš dar nepasiekiau dugno, nes keliauju tiesiai į viršūnę.
Leifas siekia karjeros aukštumų politikoje, bet laiką leidžia baruose, nesibaigiančiuose vakarėliuose ir moterų glėbyje. Jo asmeninis gyvenimas ritasi velniop, tačiau Leifas to nė nepastebi, nes vos apnikus liūdesiui griebiasi taurelės. O jei vieną dieną liūdesys aplenkia, tuomet jam tai dar viena proga švęsti. Šalies premjeras ragina Leifą gultis į reabilitacijos kliniką. Bet Leifas neketina klausyti. Jis ruošiasi revanšui – operacijai „Premjeras“, turėsiančiai atvesti vyrą į išsvajotąją viršūnę. „Norėjau sukurti filmą apie alkoholizmą kaip kenčiančio žmogaus būseną ir kaip metaforą visuomenės, kurioje klesti nepotizmas ir korupcija, kurioje nesilaikoma moralės normų. O gal jų jau apskritai nebėra“, – sako režisierius Marteinnas Þórssonas.
