- Toks jausmas, kad abu bandom gyventi mele, lyg bandom įtikinti vienas kitą, kad viską darom dėl teisingų priežasčių ir kad mes iš tiesų skirti vienas kitam.
Edas trypčioja prie baro scenos. Jis žino, kad po kelių akimirkų atsistos prieš publiką, energingai pabandys ją prajuokinti ir eilinįsyk bus nušvilptas. Edui jau 32-eji. Jis neturi nei vieno tikro draugo. Jis užstrigęs iki skausmo nuobodžiame darbe. Jis nesugeba pasirinkti – jis nežino, ką daryti su savo gyvenimu. Bet visa tai pasikeistų, jei tik Edas sugebėtų prajuokinti publiką. Anksčiau ar vėliau vaikinas turės suvokti, kad melu grįsto gyvenimo ilgai ištverti neįmanoma net didžiausiam komikui.„Norėjau sukurti filmą apie Londoną, kurį pažįstu ir kurį galėčiau atpažinti ekrane: apie žmones, kurie gyvena vargingai, bet nebadauja, apie tuos, kurie atvyko iš užsienio, bet neprašo prieglobsčio, apie juodaodžius, bet ne gaujų narius, apie gėjus, bet ne pabrėžtinai manieringus... Tai žmonės, kuriuos regiu aplink save“, – sako režisierius Tomas Shkolnikas.
