- Tai kažkoks nevaldomas ir visa apimantis smaugiančio ilgesio ir kaltės mišinys - lyg tau būtų būtina išeit, o tave labai stengiasi sulaikyti.
2010 m. sausio 5 d. rytą vienas iš savo namų Vilniuje į Santjago de Kompostelos miestą Ispanijoje iškeliavo režisierius Jokūbas Vilius Tūras. 4500 km piligriminės kelionės maršrutas driekėsi per Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Šveicariją, o Prancūzijoje ir Ispanijoje įsiliejo į Šv. Jokūbo kelią. Šiuo keliu nuo XIII amžiaus piligrimai traukdavo nusilenkti Šv. Jokūbo palaikams, palaidotiems Santjago de Kompostelos katedroje. Kasdieniame kelyje, nuolat keičiantis aplinkai, autorius gilinasi į save ir į tai, kas jį supa. Per turtingus ir šmaikščius vidinius monologus bei pašnekesius su kelyje sutiktais žmonėmis filmas „Sapnuoju, kad einu“ pasakoja apie žmogiškąsias vertybes ir destrukciją, apie gyvenimą ir mirtį, apie tikėjimą, kuris nugali neviltį. „Niekas taip neišlaisvina, kaip suvokimas, kaip viskas yra iš tiesų. Išėjau, nes negalėjau sau atleisti“, – sako filmo autorius Jokūbas Vilius Tūras.
