- Galbūt visi turim išmokti lengviau priimti mirtį. Tada ir gyvenimą priimti bus lengviau.
Tomas ir Mario – neišskiriami draugai. Neišskiriami buvo jaunystėje, tokie liko iki dabar, 2002-ųjų. Tomas tapo gydytoju. Mario – perspektyviu politiku. Gyvenimas apsiverčia, kai jam diagnozuoja išsėtinę sklerozę. Regėjimas blausiasi, atmintis silpsta, vis sunkiau valdyti kūną. Gyvenimo džiaugsmas, kad ir koks stiprus, po truputį blėsta. Mario supranta, jog iš gyvenimo pasitrauks oriai, kol dar gali blaiviai mąstyti, šypsotis ir matyti šypsenas. Jis ima aktyviai kovoti už eutanazijos legalizavimą Belgijoje. Mario bando įtikinti valdžią, kad gyvenimo kokybė svaresnė už jo trukmę. Tomas sprendžia didžiausią dilemą gyvenime – padėti draugui numirti, pamynus Hipokrato priesaiką, ar jį atkalbėti. Filmas paremtas tikra istorija apie veriančius pasirinkimus ir laisvės džiaugsmą. „Noriu pabrėžti, kad filmas – ne apie mirtį ir eutanaziją. Kūriau filmą apie gyvenimo džiaugsmą. Apie tai, dėl ko verta gyventi. Gal skambės banaliai, tačiau šis filmas yra apie solidarumą, draugystę, šeimą. Ir apie gebėjimą atrasti grožį net ir tokiuose bjauriuose dalykuose, kaip mirtis ar liga“, – sako filmo režisierius Nicas Balthazaras.
