- Nieko nėra geriau už tą jausmą, kai likimas išplėšia tave iš beprasmybės.
Trisdešimtmetis jaunuolis Marius jau ilgą laiką dirba tą patį darbą. Jo gyvenimas nuobodus, kolegos su juo nebendrauja, o ir draugų neturi – dažniausiai jam skambinantis žmogus yra mama, su kuria ir gyvena. Jis, kaip ir milijonai kitų pasaulyje, yra įkalintas vidinėje nelaisvėje, kasdien keliasi ir tarnauja kieno nors kito svajonėms, pamiršęs savas. Atsitiktinai Marius patenka į asocialių žmonių pasaulį. Nenorom su juo susipažinęs, nepalūžta ir išlieka savimi. O galiausiai netikėtai įsimyli ir ryžtasi iš esmės keisti savo gyvenimą. „Mano herojus patenka į keblią situaciją, kuri duoda jam progą pakeisti įsisenėjusį gyvenimą“, – sako režisierius Ričardas Marcinkus.
