- Nepažįsti tų žmonių. O aš pažįstu juos visus kaip nuluptus.
Kaltų nėra. Vengrijos kaime brutaliai nužudę romų šeimą, užpuolikai pabėgo nepastebėti. Visi tariasi nežiną, kas jie galėtų būti. Tik šeimos kiaulė, sako, dar laksto žviegdama po kaimą, kasnakt primindama šiurpų nusikaltimą. Čia gyvenanti moteris su dviem vaikais planuoja kuo greičiau persikelti į Kanadą pas savo vyrą. Aplink nenumaldomai auga įtampa ir baimė – romai įrengia sargybos punktus, ieško slėptuvių ir bando oriai pakelti tylią, bet akivaizdžią aplinkinių panieką, su kuria susiduria kasdien. Šį filmą Vengrija pristato „Oskarams“. „Žudikai yra paprasti, kasdieniai žmonės: jie klausosi komercinių radijo stočių, eina į prekybos centrus, apžiūrinėja vitrinas, moka palūkanas ir, ko gero, augina vaikus. Žmogžudystė – tai toks jų gyvenimo epizodas, kuris sunaikina juos pačius ir jų artimuosius. Jie – žlugę žmonės, tokia mano išvada“, – sako filmo režisierius Benedekas Fliegaufas.
