,,- Tu žinai, kad aš tave matau, tu nežinai, kad man to reikia."
Dagnė, jos vyras ir paauglė dukra gyvena ramiame Latvijos kaimelyje. Visi susirūpinę savimi, įsigilinę į savus darbus ir svajones. Tarpusavio ryšys menksta. Dagnei diagnozuojamas lėtai progresuojantis klausos silpnėjimas. Nei vienam iš šeimos nėra lengva suvokti pasikeitimų ir prie jų prisitaikyti. Jie mokosi naujų bendravimo būdų ir ženklų kalbos. Tačiau Dagnei trūksta paramos, ji jaučiasi vieniša šiuo ypač sunkiu laikotarpiu. Dukra užsiėmusi, jos muzikinė grupė ruošiasi artėjančiam konkursui ir daug repetuoja. Vyras Artūras įsisukęs į ūkio darbus. Net patys paprasčiausi kasdieniai dalykai Dagnei tampa sudėtingi arba neįveikiami ir sunkiai ištveriami emociškai.
