,,- Tėti, paskolink pinigų.
- Tik tam aš ir reikalingas."
Purvinas pramoninis Lježo priemiestis. Darbo nėra, pilkos ankstyvo pavasario dienos eina vangiai ir nuobodžiai. Čia įprasta gyventi iš pašalpos, o laiką stumti šiukšlinose patiltėse ir nutriušusiose aludėse. Bedarbio Žano namai apspurę, buitis skurdi. Vaikai jam mažai terūpi. Aštuoniolikmetė Mari augina kūdikį ir ieško dingsčių be jo ištrūkti iš namų. Keturiolikmetis Benžaminas, užuot ėjęs į mokyklą, prasimano įdomesnių užsiėmimų. Jis slampinėja paupiu, žaidžia karus, važinėjasi mopedu su draugeliais ir chuliganauja. Vienas kitam jie nereikalingi. Vis dėlto, žvelgdami į upės tėkmę, jie kažko ilgisi.Filme jungiama dokumentika ir vaidyba. Apmirusi priemiesčio būtis jame atsiskleidžia nuogu tikrumu. „Tai kinas, kuris nepasakoja istorijos tiesmukai. Jis žiūrovui kažką atskleidžia, leidžia pajusti, gal netgi sutrikdo,“ – sako režisierius Martijnas Smitsas.
