,,- Kai man bus 38-eri, tikriausiai tai nebeturės jokios reikšmės... Bet dabar man liūdna."
Velsas, pajūrio miestelis. Penkiolikmetis Oliveris Teitas skaito žodyną ir kitas protingas knygas. Būsimasis literatūros genijus (klasės akyse – nevykėlis) savo gyvenimą įsivaizduoja kaip filmą. Pageidautina prancūzų naujosios bangos stiliaus, filmuotą 8 mm juosta. „Man atrodo, kad vienintelė galimybė ištverti gyvenimą yra įsivaizduoti save absoliučiai kitokiomis aplinkybėmis.“ Tokia jo egzistencinė filosofija. Ramybės Oliveriui neduoda du rūpesčiai. Pirma, draugauti su bendraklase piromane Džordana sudėtinga. Ji tobula ir nekenčia romantikos. Vis dėlto nekaltybę prarasti būtų neblogai... Antra, tėvas grimzta į vandenyno gilumo depresiją, o mama, rodos, atnaujins romaną su jaunystės meile – iškalbingu šviesos mistiku ir gyvenimo būdo vadovu. Oliveris imasi veiksmų. Ši komiškai romantiška paauglystės istorija vyksta anais nostalgiškais laikais, kai meilės dainos skambėjo iš kasečių ir niekas niekur neskubėjo. „Man visada patiko paauglystės istorijos. Skaitydamas Joe Dunthorne‘o romaną, žavėjausi Oliverio Teito personažu ir jo kalbėjimo maniera. Ji pompastiška, sutelkta į save. Mane patraukė tai, kad visa knyga parašyta pirmuoju asmeniu. Nėra aprašyta, kaip jis atrodo arba kaip jį girdi kiti,“ – pasakoja režisierius Richardas Ayoade‘as.
