- Manai, kad per pastaruosius aštuonerius metus atostogavau kaip žmogus? Ėjau į kiną? Skaičiau romaną? Buvau išlenkt burnelės su draugais? Ne!
1997-ieji, Bergenas. Jarlei Klepui 25-eri. Jis kremta literatūros mokslą, rymo prie straipsnių apie Proustą ir mėgaujasi nerūpestingo studentiško gyvenimo malonumais. Bet vieną dieną ateina laiškas, žinią patvirtina ir gydytojas. Jarlė – tėvas. Jau septynerius metus... Tik jis to nežinojo. Negana to, motina atsiunčia dukrą į svečius. Vieną. Jarlei panika. Ar galima taip elgtis su žmogum? Ar tai teisėta?! Į jo knygomis užverstą butą įsiveržia paistalai apie princeses, tamagočiai ir kvailos vaikiškos dainelės. Jarlė bando išsiginti jam primestos atsakomybės ir pats nebesupranta, kodėl savaitės pabaigoj taip liūdna atsisveikinti. „Iš pradžių juokiesi. Bet po valandėlės supranti, kad ne viskas čia taip jau juokinga. Atsiveria kažkas skaudaus,“ – sako režisierius Stianas Kristiansenas.
