Jie suspėjo į keltą

Mokykloje Dreyeris pasižymėjo kaip itin gabus mokinys. Sėkmingai įgijęs pagrindinį išsilavinimą, 1906-aisiais jis paliko namus ir taip atsiskyrė nuo įtėvių. Jaunuolis išbandė ne vieną biurokratinį darbą, kol pagaliau suprato turįs įgimtą talentą žurnalistikai. Prieš prisijungdamas prie jaunų idealistitinėmis pažiūromis išsiskyrusių žurnalistų grupelės, 1910-aisiais išleidusios, kaip vėliau pasirodė, neilgai gyvavusį laikraštį „Riget“, dvidešimt vienerių Dreyeris dirbo korespondentu keliose įtakingose redakcijose, įskaitant seniausią Danijos laikraštį „Berlingske Tindende“ ir antrą pagal senumą „Politiken“.Dėl savo polinkio į nuotykius Dreyris atsidūrė aviacijos bendruomenės priešakyje ir jo žavingi bei techniškai suprantami straipsniai sąlygojo lemtingą pažintį su kompanija „Nordisk Film“, kurioje jis dirbo oro balionų techniniu konsultantu. Žlugus laikraščiui „Riget“, Dreyeris įsidarbino bulvariniame leidinyje „Ekstra Bladet“. Intensyviai bendraudamas su kinematografininkais, Dreyeris gaudavo užsakymų rašyti scenarijus. 1913-aisiais jis jau pasirašė išskirtinį kontraktą su kompanija „Nordisk Film“. Dar po poros metų Dreyeris tapo etatiniu darbuotoju. Šioje kompanijoje Dreyeris montuodavo filmus ir jo gebėjimai šioje srityje netruko atsiskleisti. Netrukus Dreyeris rimtai susidomėjo režisūra.