Šis filmas yra sukurtas remiantis Erjos Dammerto dokumentiniu filmu „Karo vaikai“ („Sotalapset“, 2004). 70 000 vaikų per Antrąjį pasaulinį karą buvo evakuoti iš karo nuniokotos Suomijos į Švediją. Devynmetis Ero yra vienas jų. Tėvui žuvus kare, Ero motina jį atiduoda globoti fermerių švedų porai. Kadangi berniukas nemoka švedų kalbos, jis jaučiasi visiškai vienas ir visų apleistas. Jį priglaudusi moteris Signė atrodo šiurkšti ir nemaloni, tačiau jos vyras iš karto pamilsta Ero kaip savo sūnų. Vaikas ilgisi savo tikrosios mamos, o ši su nauju mylimuoju vokiečiu ruošiasi išvažiuoti į Vokietiją. Ero stengiasi pelnyti savo netikros motinos Signės švelnumą. Paaiškėja, kad Signe prarado savo dukrą, bet po truputį taip pat prisiriša prie berniuko. Bet būtent tada, kai vaikas pamilsta savo antrąją motiną, jis priverčiamas palikti jam brangius namus...
Apie filmą
Išsamiau
- Trukmė
- 1 val. 51 min.
- Šalis, metai
- Suomija, Švedija, 2005
- Žanrai
- Drama, Karinis
- Kalba
- suomių, švedų
- Subtitrai
- lietuvių, anglų
- Amžiaus cenzas
- N/A
Kūrėjai
- Režisierius(-ė)
- Klaus Härö
- Scenarijus
- Jimmy Karlsson, Kirsi Vikman (pagal Heikki Hietamies romaną)
- Operatoriai
- Jarkko T. Laine
- Muzika
- Tuomas Kantelinen
- Aktoriai
- Topi Majaniemi, Maria Lundqvist, Marjaana Maijala, Michael Nyqvist, Esko Salminen, Aino-Maija Tikkanen
- Daugiau informacijos
- www.imdb.com
Režisierius(-ė)
Klaus Härö
Klausas Härö gimė 1971metais, studijavo režisūrą ir scenarijaus rašymą Helsinkio menų kolegijoje. Be kelių trumpametražių, jis taip pat yra sukūręs nemažai dokumentinių filmų. Didžioji sėkmė atėjo su trumpametražiu filmu „Į naktį“ (1999), jis režisieriui atnešė pirmąjį apdovanojimą. Klauso Härö vaidybinio filmo debiutas „Elina – tarsi manęs čia nebūtų“ (2002) taip pat buvo pastebėtas. Juosta susižėrė nemažai apdovanojimų įvairiausiuose festivaliuose, tarp kurių buvo ir Ingmaro Bergmano apdovanojimas 2003 metais. Su filmu „Statistai“ (2004) jis sėkmingai grįžo į dokumentinį žanrą. Antrasis vaidybinis ilgametražis režisieriaus filmas „Geresnė motina“ (2005) atstovavo Suomijai kovoje dėl „Oskarų“ kaip geriausias užsienio filmas. Ši juosta, kaip ir 2007-ųjų „Naujas žmogus“,
